Kūrybinė komanda
Scenarijaus autorius Arūnas Žebriūnas
Operatorius Zacharijus Putilovas
Kompozitorius M. K. Čiurlionis
Aprašymas
Vaizdinis etiudas pagal M. K. Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“.
Daugiau apie filmą
Vienas iš nedaugelio žinomo vaidybinio kino režisieriaus Arūno Žebriūno nevaidybinių filmų. Tačiau tai gal ir ne dokumentika, o „autorinė ekranizacija“ M.K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“. Beje, filmo titrai taip ir skelbia – filmo autorius-režisierius Arūnas Žebriūnas.
„Miške“ – pirma M.K. Čiurlionio simfoninė poema. Apskritai, vienas pirmųjų profesionalios lietuvių muzikos simfoninių kūrinių, parašytas pačioje tautinio atgimimo pradžioje 1900-1 metais. Nors „Miške“ sukurtas Varšuvoje, tačiau jame aiškiai girdimas išsiilgtos Tėvynės miškų ošimas.
„Simfoninė poema prasideda tyliais plačiais akordais, tokiais, kaip kad tylus ir platus yra mūsų lietuviškų pušų ošimas“, -- rašo Čiurlionis iš Leipcigo 1902 metais. Taip prasideda ir filmas – ankstyvą vasaros rytą, tekant saulei, kino kamera (operatorius Zacharijus Putilovas) lėtai sklendžia aukštai virš miško medžių viršūnių. Rytinės miglos padengto miško spalvos primena paties Čiurlionio paveikslų koloristiką. Iš aukštybių kamera pamažu leidžiasi žemyn ir gilyn į mišką. Priartėja ir apžiūrinėja lyg paveikslus medžių drevių raštus. Pasigirdus dramatiškam muzikos motyvui, kameros žvilgsnis lenda į juodų niūrių šakų tankmę, paskui neria dar giliau, tarp galingų formų šaknų. O filmo pabaigoje, vėl pasikeitus muzikos nuotaikai, atsiradus kontrastui, kamera nukreipiama į patį aukštį, į besisukančias vėjyje pušų viršūnes. Bet pamažu viskas rimsta, kadre suspindi raudonos miško uogos, ir jau besileidžiančios saulės spinduliai.
Ši simfoninės poemos muzika, parašyta prieš daugiau nei šimtą metų, iki šiol yra gyvybinga ir jaudinanti. Ir kiekvienas Žebriūno filmo kadras tą nenutrūkstamą gyvybės pulsą perteikia, fiksuodamas miško gilį ir neaprėpiamumą, O ir filmo spalvinė gama susisieja su Čiurlionio muzikos koloristine harmonija.
Čiurlionis šiame kūrinyje mišką sulygina su žmogaus gyvenimu – jausmingai, gražiai ir skausmingai. Ta idėja perteikta ir Žebriūno filme -- laiką įrėmina dienos pradžia ir pabaiga, sukasi amžinas gyvybės ratas.
– Neringa Kažukauskaitė
