Aistė Smilgevičiūtė: Šis filmas mums didelė dovana ir įvertinimas

1991 m. Lietuvos istorinio lūžio metu Roko Radzevičiaus įkurta „Skylė“ – unikalus kūrybinis sambūris, į savo veiklą įtraukęs Aistę Smilgevičiūtę ir kelis šimtus bendraminčių, prisidėjusių prie beprotiškiausių grupės idėjų. Pogrindiniai pasirodymai, gatvės teatro milžiniškų lėlių performansai, muzika renginiams ir spektakliams, koncertai Ukrainos kariams, 20 albumų bei neišsenkantis muzikinis ir poetinis užtaisas – visa tai vienos ilgaamžiškiausių Lietuvos grupių trisdešimtmečio istorija, įkvėpusi ne vieną kartą.

Šį pavasarį kino teatrus pasiekė Aistės ir Skaistės Jauraičių režisuotas dokumentinis filmas „Anapus laiko ir šviesos“, kuriame „Skylės“ istorija atgimė dar nerodytuose archyviniuose kadruose ir negirdėtuose pasakojimuose, o režisierės žiūrovams padovanojo ne tik muzikinę kelionę, bet ir istorinius kontekstus atveriančią kino patirtį. Nuo lapkričio mėnesio filmą galima žiūrėti ir namų kino platformose, kur juo pasimėgauti gali grupės gerbėjai visoje Lietuvoje.

„Kai 2022 m. pradžioje nusprendėme filmą „Anapus laiko ir šviesos“ paleisti į kino teatrus, pasirinkome simbolinę datą, itin svarbią Lietuvai bei mums – Kovo 11-ąją. Tai turėjo būti šventė, kuri, kartu su koncertais Lietuvos miestuose, paminėtų solidų grupės 30-ties metų kūrybinį jubiliejų ir įprasmintų nueitą kelią. Tada tikrai nesitikėjome, kad prasidės karas ir prioritetai drastiškai pasikeis. Filmą parodėme, o visus kino gamintojo surinktus pinigus paaukojome Ukrainos kariams. Visgi tikime, kad Lietuvoje yra grupės gerbėjų, kurie negalėjo pamatyti šio filmo kino teatre, tad džiaugiamės, kad pagaliau jis pasiekiamas ir internetu – namų kino platformose.“, – sako filmo prodiuseris ir grupės „Skylė“ narys Kęstutis Drazdauskas.

Šiuo filmu džiaugiasi ir atlikėja Aistė Smilgevičiūtė. „Mums šis filmas – didelė dovana, o grupei – didelis įvertinimas. Režisierės ir filmo kūrybinė grupė atliko didžiulį darbą suvaldydama, pasirodo, ne tokį ir menką grupės vaizdinį archyvą, be to, buvo kūrybiškai prieita ir prie filmo garso takelio iš grupės muzikos, jis filme taip pat yra savotiškas pasakotojas, herojus. Manau, kad buvo užčiuopti tikrai visi esminiai momentai, kai kurie galbūt ir per trumpai, pvz. „Dūšelių“ periodas, kuris buvo labai įdomus. Bet viskas suprantama – kai kurie periodai tęsėsi po kelis metus, reikalai virė, praktiškai galima buvo kurti kiekvienam laikotarpiui po atskirą epizodą. Bet filmo trukmė reikalavo išsigryninti, atsijoti. Be to, filmas pats savaime pasakoja, savaip atskleidžia įvairių laikotarpių kontekstus,“ – teigė A. Smilgevičiūtė.

Grupė neseniai šventiniais koncertais paminėjo ir savo 30-ties metų gyvavimo sukaktį. „Tie metai prabėgo kūrybingai, kartais tą kūrybą įgyvendinant ir paverčiant albumais, kartais ilgai ieškant kaip viską išguldyti. Buvo ir sunkesnių laikų, kai grupėje trūkdavo kokio nors muzikanto, kai repetuodavom pas kurį nors grupės narį namuose, arba kai nuvažiavus koncertuoti į Palangą, žmonių į koncertą ateidavo mažiau, nei stovėdavo ant scenos. Bet, nors ir bangomis, kreivė kilo aukštyn. Grupė neužsidarė savo rėmuose, buvo laikotarpių, kai prie jos gyvavo choras, praplėsdavom skambesį styginių kvartetu, Brolius esame atlikę net su visu simfoniniu orkestru. Tuo tarpu visada šalia tekėjo ir kiekvieno mūsų asmeninis gyvenimas, sukurtos šeimos, prigimdyta ir

priauginta vaikų… Vieni grupės nariai sukūrė savo verslus, kitiems pagrindinis pragyvenimo šaltinis liko tik kūryba ir muzikavimas. Šiuo metu grupė yra išgryninusi savo sudėtį. „Skylė“ dabar tokia vieta, kur galima būti savimi kūrybiškai ir žmogiškai santykių prasme, jaustis užtikrintai, žinoti, ko tikėtis vienam iš kito. Na ir šiaip tai yra darinys, kuriame tiek įdėta jėgų ir energijos, beje, ir materialinių išteklių, tiek įgyvendinta idėjų, klupta ir keltasi, kad šios grupės-reiškinio reikšmės dydį, tikriausiai, nepavyktų tiksliai apsakyti,“ – kalbėjo atlikėja.