Europos kino rinkos pajamos 2020 m. smuko 6,2 mlrd. eurų

Tarptautinė kino teatrų sąjunga (UNIC), atstovaujanti Europos šalių kino teatrams, pateikė preliminarius 2020 m. bilietų pardavimų rezultatus. Europos kino teatrų pajamos iš parduotų bilietų 2020 m. smuko 70,6 proc. lyginant su 2019 m. ir sugeneravo 6,2 mlrd. mažiau pajamų nei ankstesniais metais. Lietuvos kino teatrų atstovai praneša apie 61 proc. rinkos kritimą pernai ir su nerimu žvelgia į šiuos metus.

COVID-19 pandemijos sukelta situacija, kai kino teatrai buvo uždaryti keletą mėnesių arba veikė su ribojimais, kino sektorių stumia į prarają.

Rekordiškai geri 2019-ieji. Itin prasti 2020-ieji

2020-ųjų skaičiai kontrastuoja su itin sėkmingų 2019 m. rezultatais, per kuriuos buvo sugeneruota 8.8 mlrd. eur pajamų ir parduota 1.34 mlrd. kino bilietų. Europos Sąjungoje tai buvo geriausi rezultatai per pastaruosius penkiolika metų ir pirmas kartas nuo 2004 m., kai kino teatrų lankytojų skaičius viršijo 1 mlrd.

Pagal pateiktus Lietuvos kino rodytojų duomenis, 2020 metais rinka negavo daugiau kaip 17 mln. eurų pajamų, sektoriaus kritimas siekia 61 proc. Antrojo karantino metu (nuo 2020 lapkričio 7 iki 2021 balandžio 1 d.), fiksuotos išlaidos sieks per 2 mln.eurų.

2020 m. bilietų pardavimo pajamų sumažėjimas įvairiose Europos šalyse 

Papildomi nuostoliai – prarastos pajamos iš užkandžių ir gėrimų pardavimų, negautos reklamos pardavimo pajamos bei atšaukti renginiai kino rinkai sukėlė ženklią finansinę įtampą, o daugybė sektoriaus darbuotojų buvo išleisti į prastovas.

Nuostolius sukėlė ne tik pandemija, bet ir kino teatrų vertinimas

„Didžiausias absurdas, kurį patyrėme per 2020-ųjų karantinus ir kino teatrų atžvilgiu yra kino kultūros sektoriaus priskyrimas renginiams, kuriais nesame ir niekada nebuvome. Žmonės plūdo į prekybos centrus, lankėsi restoranuose ir kavinėse, o kino teatrai buvo suvaržyti žvėriškų ir nepelnytų ribojimų, – teigia didžiausio Lietuvoje kino teatrų tinklo „Forum Cinemas“ direktorius Gintaras Plytnikas. – Kino teatrai yra modernios kultūros įstaigos su galinga ventiliacija, visomis įmanomomis sanitarijos priemonėmis bei tarptautiniais įrodymais, kad planetoje nerasta nei vieno užsikrėtimo atvejo kino salėje.“

Jis teigia, kad UNIC įvardintas procentas Lietuvoje atspindi tik faktinių bilietų netektis per 2020-uosius, bet realūs patirti nuostoliai yra ženkliai didesni: „Kino teatrai, be filmų, dar rodo operas, baletus, priima festivalius ir prekiauja barų prekėmis. Vasario pabaigoje stovėsime prie geldos, kurios pavadinimas „-80% apyvartos“. Tai bedugnės kraštas kultūros įstaigoms apskritai“.

Išaugo nacionalinio kino paklausa

Analogų neturinčių iššūkių kontekste kino rodytojai pademonstravo tvirtumą ir gebėjimą adaptuotis krizės akivaizdoje. Reaguojant į pokyčius buvo paruošti ir įgyvendinti detalūs saugumo priemonių planai, užtikrinantys maksimalų kino teatrų darbuotojų ir lankytojų saugumą, kino teatrams atvėrus duris.

Nepaisant naujo kino turinio stygiaus (ypač iš didžiųjų JAV kino studijų) kino teatrai atskleidė savo esminį vaidmenį prisidedant prie nacionalinio ir europietiško kino sklaidos. Su vietinių platintojų ir prodiuserių pagalba, nacionalinių filmų rinkos dalis pasiekė naujas aukštumas visame Europos regione: Danijoje 49,4 proc., Čekijoje 46,4 proc., Prancūzijoje 44,9 proc., Italijoje 56,6 proc., Rusijoje 46,9 proc. ir Lenkijoje 50 proc.  2020 vasarą, kino žiūrėjimo potyrio didžiuosiuose ekranuose pasiilgusiems žiūrovams sugrįžus į kino sales, 15 Europos šalių užfiksavo iki daugiau nei  25 proc. išaugusią nacionalinių filmų rinkos dalį.

Ši tendencija numatoma ir 2021-aisiais. Kino prodiuseris ir platintojas Mantvidas Žalėnas teigia: „Šiuo metu mūsų kompanija pasirengusi išleisti keturis masiniam žiūrovui skirtus ir penkis meninius lietuviškus filmus“. Kino teatrų atidarymo laukia Jurgio Matulevičiaus „Izaokas“, Andriaus Blaževičiaus „Bėgikė“, Tado Vidmanto „Naktinė žvejyba“, Giedrės Žickytės „Šuolis“ ir daugelis kitų lietuviškų filmų.

Nacionalinės vyriausybės ir Europos Sąjungos institucijos inicijavo įvairias nuo pandemijos nukentėjusio sektoriaus paramos schemas, kurios ženkliai prisidėjo prie kino teatrų išgyvenimo. Tačiau krizei nesibaigiant ir daugumai Europos kino teatrų negalint tęsti veiklos,  UNIC ragina nacionalinio ir tarptautinio lygmens politikos fomuotojus sukurti efektyvias sektoriaus palaikymo strategijas, padėsiančias visiems Europos kino teatrams, nepaisant jų dydžio ar lokacijos, išgyventi šį sudėtingą periodą.

„Mes, kino rodytojai ir platintojai, Vyriausybei bei ministerijoms parengėme detalią kino rinkos sektoriaus nuostolių analizę ir pasiūlymus, kaip padėti kino teatrams sklandžiai pereiti post-karantininį etapą. Tik su valstybės pagalba, žiūrovų palaikymu kino teatrai šiuo sudėtingu metu gali išgyventi ir toliau likti kultūros ir bendruomeniškumo centrais, kokiais jie buvo iki šiol“, – teigia europietiško kino teatrų „Pasaka“ vadovė Andrė Balžekienė.