Filmas „Pasienio paukščiai“: anksčiau ar vėliau mums, esantiems abipus sienos, teks susitikti

Sekmadienio vakarą festivalyje „Nepatogus kinas“ įvyko režisieriaus Vytauto Puidoko filmo „Pasienio paukščiai“ premjera. Ankstesniame filme „El Padre Medico“ keliavęs po Pietų Ameriką, šįkart kūrėjas žiūrovą nukelia į Kuršių Neriją – vieną patraukliausių ir gražiausių pajūrio vietų, kurią dalija siena. Filme jis fiksuoja Lietuvos ir Rusijos piliečių akistatą, virš jų skraidant sienų nepaisantiems paukščiams.

„Filmą pradėjome kurti 2017 metais, labai įdomiais laikais – buvo pabėgėlių krizės įkarštis, ką tik išrinktas JAV prezidentas D. Trumpas ėmė kalbėti apie sieną su Meksika, o Vengrija Europoje jau statė savąją. Tuo metu kylančios sienos buvo ypatinga aktualija, o dokumentikoje gana pavojinga imtis labai karštų temų, nes filmo kūryba užtrunka. Tad šiandien didžiausia nuostaba yra ta, kad 2021–aisiais išleidžiant filmą, ši tema ne tik neišblėso, bet tapo dar aktualesnė ir dar artimesnė Lietuvos žiūrovui. Štai patys jau statome fizinę sieną su Baltarusija, o pandemijos metu net ir kiekvienas asmeniškai patyrėme ribojimą, uždarymą, atitolimą“, – pasakoja filmo režisierius Vytautas Puidokas.

Kuršių Nerija migruojantys paukščiai naudojasi tarsi „tiltu“, nes žeme jiems skristi saugiau. Jie nepaiso politikos ir sienų – visiškai nesvarbu, kad šis jų „tiltas“ yra formaliai perskeltas į dvi dalis: viena priklauso Lietuvai, o kita Rusijai. Tuo tarpu skirtingose sienos pusėse dirba paukščiams pasišventę žmonės – ornitologai, kurie fiziškai vieni nuo kitų nutolę labai nedaug, tačiau nuo Sovietų Sąjungos griūties tik dabar kartu pradeda vystyti naują projektą. Vytautas Puidokas savo naujausiame filme „Pasienio paukščiai“ įamžina šį susitikimą.

„Kalbėdamas apie šiandienines aktualijas, kartu šis filmas tarsi pakyla virš virš jų – kol politikai užsiima politika, šalių santykiai žaižaruoja įtampomis, o žmonės braižo sienas, galime į save pažvelgti iš aukščiau, iš paukščio skrydžio. „Pasienio paukščiai“ siūlo pamatyti poetinę, ilgalaikę perspektyvą – anksčiau ar vėliau mums, esantiems abipus sienos, reikės susitikti, tad turime gyventi taip, kad mūsų santykis su kitais žmonėmis nesikeistų į blogą“, – sako V. Puidokas.

Filmą „Pasienio paukščiai“ Lietuvos žiūrovai gali žiūrėti virtualioje kino salėje www.nepatoguskinas.lt, „Skalvijoje“ ir „Pasakoje“ Vilniuje, o nuo spalio 28 d. filmas bus rodomas Marijampolėje („Spindulys“), nuo spalio 29 d. – Panevėžyje („Garsas“), nuo spalio 30 d. – Klaipėdoje („Arlekinas“). Po kai kurių rodymų vyks susitikimai su režisieriumi.

„Nepatogus kinas“ spalio 14–31 d. vyks kino teatruose, virtualioje kino salėje ir 190–yje Lietuvos bibliotekų. Kaip ir kasmet, žiūrovai galės išsirinkti jiems palankiausią bilieto kainą: įsigyti virtualų festivalio pasą į visus filmus arba „Swedbank“ rinkinį keliems filmams iškart, pirkti virtualų vienkartinį ar išankstinį kino teatro bilietą. Tradiciškai, kino teatrų kasose įsigyti festivalio bilietus prieš pat seansą žiūrovai galės ir laisvos kainos bilieto principu – patys nuspręsdami, kiek gali prisidėti prie festivalio.

Apie „Nepatogų kiną“

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temoms, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Pagrindiniai festivalio rėmėjai – Lietuvos kino centras ir Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programa. Pagrindinis partneris – „Swedbank“.