Kanadiečių režisierė išdrįsta pažvelgti meilei į akis – kaip myli moterys?

Filmas „Meilės prigimtis“ Kanadoje vadinama viena juokingiausių ir labiausiai įkvepiančių pastarųjų metų romantinių komedijų. Kalbama, kad Kanų seansuose ledinių veidų su tamsiais ratilais po akimis žurnalistai, žiūrėdami filmą, nepaprastai juokėsi. Pagrindinį Sofijos vaidmenį atliko geriausia filmo režisierės Monios Chokri draugė Magalie Lépine-Blondeau („Bet kokiu atveju Lorens“, „Įsivaizduojamos meilės“), filmo operatorius – André Turpinas, dirbęs prie daugelio Denis Villeneuve‘o ir Xavier Dolano filmų. Prancūzijos kino apdovanojimuose filmas gavo „Cezario“ nominaciją kaip geriausia užsienio juosta. Jau nuo vasario 9 dienos „Meilės prigimtis“ pasieks ir Lietuvos kino teatrus.

Regis, tema jau šimtąkart girdėta – kodėl žmonės įsimyli, ir ar meilė gali įveikti socialinius ir kultūrinius barjerus. Tačiau režisierė Monia Chokri į temą pažvelgia nepaprastai komiškai, pasijuokdama ne tik iš savo personažų, bet ir žiūrovų – viskas gyvenime yra reprezentacijų reikalas ir priklauso nuo to, kaip mes su jomis tvarkomės. Ši komedija apie sielos ir, svarbiausia, meilės kančias, įtrauks žiūrovus nuo pirmų minučių ir leis susitapatinti su ne viena gyvenimiška situacija, kurioje esame atsidūrę patys.

Pasakojama apie į ketvirtą dešimtį įžengusią filosofijos dėstytoją, kuri vyresniems asmenims nei ji pati veda paskaitas apie filosofinius meilės principus. Sofija pristato didžiausių mąstytojų vizijas, tačiau, regis, pati nesutinka su tuo, ko moko. Jos santykiai su partneriu laikui bėgant virto tobulu intelektualiniu bendrininkavimu, kuris labiau verčia nuobodžiauti nei stimuliuoja. Tad nereikia stebėtis, kad pažintis su patraukliu statybininku Silvenu – absoliučia jos intelektualinio gyvenimo priešingybe – sukrečia jos mąstymo ir buržuazinio gyvenimo pamatus. Nauji santykiai – kontrastų ir chaoso pradžia. Priešingybės traukia, bet ar ši trauka gali tęstis visą gyvenimą?..

Monia Chokri klausia: ar mylime ir trokštame to, kas mums svetima, ar to, kas į mus panašu? Šioje romantinėje komedijoje režisierei pavyksta atrasti pusiausvyrą tarp žemiško ir emancipuoto požiūrio į meilę ir santykius apskritai. Chokri, lyg kokia psichoterapeutė, be galo lengvai ir subtiliai vedžioja žiūrovus po jos herojės Sofijos sąmonės labirintus, priversdama ir juoktis, ir verkti, ir susimąstyti.

„Meilės tema neišsemiama“, – sako Monia Chokri – „Šįkart norėjau sukurti filmą apie dviejų skirtingų pasaulių susidūrimą. Kas atsitinka, jei du žmonės, kurie potencialiai galėtų vienas kitą mylėti, yra kilę iš visiškai skirtingų aplinkų? Gyvenime taip jau nutinka, kad santykiuose

tam tikru momentu tai, kas vyksta už jų ribų (draugai, darbas, šeima, kaimynai), yra svarbiau už pačius santykius.“

Kanadiečių aktorė ir režisierė Monia Chokri lietuvių žiūrovams pažįstama iš Xavier Dolano filmų („Bet kokiu atveju Lorens“, „Įsivaizduojamos meilės“), tačiau ši moteris įrodė, kad režisuoja ne ką prasčiau nei vaidina. Naujausias jos filmas „Meilės prigimtis“ – jau antrasis, įtrauktas į pernai metų Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ programą, o kai kuriuos kanadiečių kino apžvalgininkus ši romantinė drama-komedija sužavėjo kaip kadaise Xavier Dolano „Mamytė“. Filmą „Meilės prigimtis“ galima lyginti ir su neurotiškai savikritišku Woody Allenu, ir Bridžita Džouns.

„Meilės prigimtis“ skirtas tiems, kas nebijo suvaržymų ir nuolatinės įtampos, ką pagalvos kiti, jei padarysime vienokį ar kitokį pasirinkimą.

„Meilės prigimtis“ kinuose nuo vasario 9 dienos.