Kinematografinis gamtos šauksmas, priviliojęs į Prancūzijos kino teatrus virš milijono žiūrovų

Prancūzų režisierius Thomas Cailley, pasaulinės kino industrijos dėmesį atkreipęs savo filmu „Meilė ir pirmo smūgio“, šįkart smūgiuoja dar stipriau. Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ programą atidaręs naujausias jo filmas „Gyvūnų karalystė“ Prancūzijoje sulaukė jau virš milijono žiūrovų. Tai drąsi ir net laukinė žanrų sintezė, kurią galima pavadinti autoriniu blokbasteriu. Šiame įtraukiančiame reginyje apie brandą ir gamtos pasipriešinimą žmogui, vaidina eilė prancūzų žvaigždžių: Romainas Duris, Adèle Exarchopoulos, kylanti žvaigždutė Paulis Kircheras, Tomas Mercier. Įspūdingas ir jautrus prancūzų kino hitas atkeliauja ir į Lietuvos kino teatrus.

Kol pasaulis kovojo su COVID-19 pandemija, režisierius Thomas Cailley galvojo apie kitokią viruso rūšį, kurią aprašė dar prieš pasaulinę krizę, ir kuri staiga įgavo naują aktualumą. Pasakojama apie netolimą ateitį kažkur Prancūzijoje, kur žmones ima kamuoti paslaptingas genetinis virusas – jie po truputį mutuoja į gyvūnus. Mutacijos vyksta lėtai ir nenuspėjamai: vieniems asmenims ima augti plunksnos, rankos virsti sparnais, kitiems auga žvynai, tretiems – kailis ar iltiniai dantys.

„Normalioji“ visuomenės dalis, baimindamasi kažko dar nepažinto, mutuojančius asmenis medžioja ir uždarinėja į specialius centrus, nes daugumai tai primena zombių apokalipsę. Kyla begalė klausimų: kas sukelia mutacijas? Ar tai užkrečiama? Ar galima pasitikėti būtybėmis, o gal jos kelia grėsmę kitiems? Visą emocijų ir baimių spektrą patirs ne tik filmo herojai, bet ir žiūrovai – nuo nežinomybės ir baimės, nuo netikrumo iki suvokimo ir užuojautos bei empatijos. Tokius jausmus išgyvena ir tėvą suvaidinęs Romainas Duris bei jo sūnus Emilis (Paulis Kircheris) – jų artimiausias žmogus – žmona ir motina – taip pat užsikrėtusi virusu.

Ar dar mokame sugyventi su gamta?

Filmo „Gyvūnų karalystė“ mutuojantys herojai neturi supergalių – jų transformacija tai visiškas virsmas į gyvūną, tiksliau, kai viršų pradeda imti prigimtis ir instinktai, o ne protas. Filme vyrauja provokuojančios temos: gyvūnų nekentėjai kartu yra ir aršūs rasistai, klimato kaitos akivaizdoje gamta pati save gali perprogramuoti, žmonijai gali tekti prisitaikyti prie postžmogiškos santvarkos. Režisierius švelniai žvelgia į visuomenės atstumtuosius, kurie tampa „kitu“ – o juk tokių visuomenėje pilna, nė nebūtina mutuoti į gyvūną.

Filmas yra ir brendimo istorija, kai bręsta ne tik paauglys sūnus Emilis, bet ir visa žmonija, grįždama prie ištakų ir prarasdama savo viršenybę, vėl tapdama lygiaverte rūšių ekosistemoje. Drąsus ir nebijantis suklupti režisierius nekuria dar vienos tradicinės apokaliptinės vizijos, kur žmonija stengiasi išgyventi bet kokiomis sąlygomis, nes yra vienintelė verta gyventi planetoje – tai filmas, pilnas jaunatviškos energijos, kai metaforos lieka abstrakčios, o žiūrovų vaizduotė – laki. Prestižinis prancūzų žurnalas „Positif“ filmą pavadino pasu į ateitį: „Gyvūnų karalystė“ – tai nauja kino rūšis, turinti užkariauti kino teatrus.

Filmas „Gyvūnų karalystė“ Lietuvos kino teatruose jau nuo sausio 26 d.