Lietuva „Nikozi“ festivalyje Sakartvele: išskirtinis dėmesys lietuviškai animacijai

Po dvejų metų Covid-19 pandeminės pauzės netoli okupacinės linijos, Gorio rajone vėl surengtas Tarptautinis animacinių filmų festivalis „Nikozi“ (Sakartvele).

Šiais metais „Nikozi“ dešimtajame jubiliejiniame festivalyje apsilankė svečiai iš kelių pasaulio šalių. Rugsėjo 1-6 dienomis renginio metu vyko tiek gruzinų, tiek užsienio režisierių filmų peržiūros, parodos, klasikinės muzikos vakarai, folkloro koncertai.

Festivalio atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasados Sakartvele Įgaliotasis ministras, DA vadovo pavaduotojas Saulius Valainis, Japonijos, Nyderlandų Karalystės, Lenkijos ambasadoriai, kitų tarptautinių misijų ir vietos valdžios Gruzijoje atstovai.

Šiais metais išskirtinis dėmesys festivalio programoje buvo skirtas lietuvių animacijai. Rugsėjo 3 d. jaunieji kino žiūrovai garsiais plojimais sutiko Valento Aškinio pristatomą ilgametražį animacinį filmą „Aukso žirgas“, kuris buvo rodomas su įgarsinimu kartvelų kalba. Rugsėjo 6 dieną įvyko kita lietuvių filmų programa. Tarptautinio animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ direktorius ir filmo prodiuseris Valentas Aškinis pristatė režisieriaus Iljos Bereznicko filmą „Ne ožkoje laimė“. Režisierė ir dailininkė Jūratė Leikaitė Aškinienė pristatė du savo filmus „Margučių rytas“ ir „Taip Laima lėmė“. Žiūrovai karštai sutiko ir šią programą, negailėdami garsių plojimų.

Lietuvių delegacija pakvietė visus festivalio dalyvius į priėmimą, kurio metu svečiai vaišinosi lietuviškais sūriais, skilandžiais, šakočiu, tauriaisiais gėrimais. Susitikimo metu mezgėsi kontaktai, svečiai dovanų gavo Jūratės Leikaitės sukurtų autorinių atvirukų, knygų ar lietuviškos animacijos DVD diskų.

Festivalį kartu su draugais įkūrė Cchinvalio ir Nikozi vyskupijos metropolitas Isaiah (Chanturia). Savo pasaulietiniame gyvenime Isaiah pats buvo animatorius, o meilė šiai profesijai privertė jį nuspręsti Nikozi gyvenvietėje įkurti tarptautinį festivalį ir organizuoti meno mokyklą vaikams. Iki 2008 m. Nikozi vienuolynas išlaikė nedidelę animacinių filmų studiją, kuri kartu su kitais aplinkiniais pastatais buvo sunaikinta per 2008 m. rugpjūčio mėnesio Rusijos ir Gruzijos karą. Nikozi yra už kelių šimtų metrų nuo Cchinvalio, senieji rūmai buvo visiškai sunaikinti per oro bombardavimą.

Po 2008 metų rugpjūčio karo metropolitas Isaiah (Chanturia). nusprendė surengti šventę pusiau sugriuvusiame kaime ir šis darbas buvo sėkmingas.

Pasibaigus karo veiksmams prasidėjo atstatymo darbai. Studija buvo atstatyta padedant Lenkijos ambasadai Gruzijoje, vietos savivaldybei, Europos organizacijai „Koberm“, Japonijos ambasadai Gruzijoje ir amerikiečių organizacijai „American Friends of Georgia“, o vėliau studijai, kuri tuo tarpu buvo 2009 metais pertvarkyta į Dailės mokyklą, buvo supirkta ir padovanota visa reikalinga įranga, aikštelė perstatyta ir suremontuota. Auganti patirtis ir mokyklų sėkminga kūrybinė praktika bei bendradarbiavimas su užsienio kolegomis paskatino surengti tarptautinį animacijos festivalį. Ir štai nuo 2011 metų kasmet vyksta festivalis Nikozi.

Nikozi meno mokykloje vyksta vaizduojamojo meno, muzikos, choreografijos, liaudies muzikos instrumentų ir dainavimo, giedojimo, animacijos, šešėlių žaidimo, siuvinėjimo, užsienio kalbų ir kompiuterinių įgūdžių pamokos. Studentai taip pat gali praktikuoti laipiojimą uolomis.

Nikozi animacijos festivalis siekia išryškinti naujus kūrinius ir senus šedevrus; lankytojams suteikiama galimybė susipažinti su naujomis animacijos meno tendencijomis ir raidomis visame pasaulyje, susipažinti su žinomais režisieriais ir kitais kino pasaulio atstovais. Jaunesnėms kartoms, besidominčioms animacija, festivalis organizuoja seminarus ir meistriškumo kursus. Nikozi meno mokyklos mokiniai festivalio svečiams pristato savo dainavimo, šokio, teatro ir animacijos kūrinius bei pasirodymus; Festivalis vykdo lygiagrečią kultūrinę programą, kurią sudaro klasikinės ir liaudies muzikos pasirodymai bei įvairios pažintinės kelionės.

Festivalis „Nikozi“ yra animacijos meno populiarinimo ir plėtros vieta, kuri 2008 metų karo šiam regionui suteikė ypatingą reikšmę kaip alternatyvą destrukcijai. Festivalis yra drąsi jėga prieš destrukciją ir vargą, jis yra meilės šypsena, tai žmogaus dvasios gydytojas, atnešantis dvasios ramybę per teisingumą, viltį ir grožį.

2017 m. Tarptautinis Europos festivalių asociacijos komitetas Tarptautiniam animacijos festivaliui „Nikozi“ suteikė išskirtinės kokybės (EFFE) statusą ir taip „Nikozi“ prisijungė prie didžiulės visos Europos festivalių šeimos. Europos festivalių asociaciją sudaro įvairios vietos, kurios pasižymi aukšta menine kokybe ir daro didelę įtaką vietos ir tarptautiniu lygiu.

Gruzijos valstybės susitaikymo ir pilietinės lygybės ministrė Thea Akhvlediani dalyvavo 10-ojo tarptautinio animacinių filmų festivalio „Nikozi“ atidaryme, ji, kaip vienos iš festivalio valstybinių partnerių agentūrų vadovė, kreipėsi į dalyvius ir pabrėžė taikos iniciatyvų, įskaitant meno ir kultūros renginius, įgyvendinimo svarbą karo atskirtos visuomenės susitaikymo ir įtraukimo procese. Tea Akhvlediani pažymėjo ypatingą Nikozi festivalio svarbą, atsižvelgiant į jo esmę ir solidžią tarptautinę dimensiją, kuri už šalies sienų plačiai pristatys šalies ir jos visuomenės taikos pastangas reaguojant į baisiausias Gruzijoje tebesitęsiančios okupacijos pasekmes. Valstybės ministrė padėkojo Nikosi ir Cchinvalio metropolitui Isaiah (Chanturia) ir Nikosi meno mokyklai, taip pat valstybės agentūros ir diplomatinio korpuso atstovams, kurie dėjo pastangas paremti festivalio iniciatyvas.

„Tarptautinio Nikosijos festivalio istorija prasidėjo būtent nuo šios vietos, kur 2008-ųjų rugpjūtį sprogo sviediniai, buvo sugriautos bažnyčios, o vos už kelių dešimčių metrų, vis dar statomi dirbtiniai užtvarai ir spygliuota viela, siekiant atskirti ir įbauginti mūsų žmones. Siekiant šalies ir mūsų žmonių susivienijimo, manau, svarbu į kitoje okupacinės ribos pusėje gyvenančius gyventojus kreiptis meno kalba, kuri yra viena stipriausių taikos žinučių. Mes turime įveikti bendrą skausmą, kartu turime saugoti savo bendrą istoriją, kultūrą ir ateitį. Tikrai tikiu, kad ne už kalnų diena, kai šiame festivalyje dalyvaus Cchinvalio ir Sukhumio menininkai. Taip pat norėčiau išreikšti didelį dėkingumą ir padėką gerbiamajam Isaiah (Chanturia), visiems žmonėms, valstybiniams ir tarptautiniams partneriams, kurie padėjo, prisidėjo ir pasiekė tokį solidų tarptautinį šio festivalio aspektą“, – sakė valstybės ministrė Thea Akhvlediani.

Turtingoje festivalio programoje pamatėme daug reikšmingų ir įspūdingų kūrinių. Zagrebo festivalio „Animafest“ prezidentė Margit Autauer pristatė Kroatijos meistrų retrospektyvinę programą. Režisierė

Sandra C Ramos pristatė Lisabonos festivalio „Monstrinha“ ir „Monstra“ filmų programas ir pravedė kūrybines dirbtuves. Estų režisierė Anu-Laura Tuttelberg pristatė savo kūrybą ir jos vadovaujamų studentų darbus iš Estijos. Atskirą programą pristatė Drezdeno „Filmfest“ ir Ansi festivalis. Režisierė Elizabeth Hobbs atsiuntė video sveikinimą festivalio dalyviams, nes negalėjo atskristi ir gyvai pristatyti savo programos. Režisierė ir prodiuserė Mariam Kandelaki pristatė Sakartvelo animacijos asociacijos parengtą plačią filmų programą. Vėliau išvydome ir Tbilisio menų akademijos studentų darbus. Režisierė Alla Churikova pristatė savo naujausią filmą. Europos humanitarinio universiteto Vilniuje dėstytoja Irina Kodiukova pristatė savo studentų sukurtų filmų programą ir Alexandros Strotcevos filmų ciklą. Indijos animatorių darbus pristatė režisierius Suresh Eriyat. Įdomias programas pristatė Lodzės kino mokyklos, Baden-Wurttenbergo kino akademijos, Luzern universiteto (HSLU), Kiolno animacijos akademijos studentai. Argentinos, Bulgarijos, Kanados, Prancūzijos, Lenkijos, Vokietijos, Belgijos, Latvijos, Irano, Japonijos, Nyderlandų, Rumunijos, Lietuvos animacinio kino meistrų darbai paliko tikrai neišdildomą įspūdį