Nacionalinės filharmonijos scenoje – traukinio gaudynės ir brangiausia scena nebyliojo kino istorijoje

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ ir Lietuvos nacionalinė filharmonija kovo 20 d. kviečia į nebylaus kino seansą, kuriame atgis viena garsiausių visų laikų nebyliųjų komedijų – Busterio Keatono ir Clyde’o Bruckmano „Generolas“ (The General, 1926). Filmui akompanuos pianistė Simona Zajančauskaitė, violončelininkas Gleb Pyšniak ir smuikininkė Dalia Dėdinskaitė.

„1926 m. Busteriui Keatonui buvo 30. Jis jau daugelį metų buvo kino žvaigždė, garsėjanti savo gebėjimu atlikti svaiginančius triukus, išlaikant „akmeninio veido“ išraišką. B. Keatonas galėjo didžiuotis būdamas vienu trijų pagrindinių JAV komikų šalia Haroldo Lloydo ir Charlie Chaplino. Išleidęs savo iki šiol komerciškai sėkmingiausią filmą „Besikaunant su Batleriu“ (Battling Butler, 1926) ir pilnas ambicijų, jis ieškojo idėjos kitam filmui. Idėja netruko pasirodyti – šįkart traukinio pavidalu“, – pasakoja „Scanoramos“ programos koordinatorius Dmitrijus Gluščevskis.

Traukinio gaudynės: besivaikant istorinio tikslumo

Keatoną įkvėpė autobiografinė knyga, pasakojanti apie vieninteles JAV Pilietinio karo metu įvykusias traukinio gaudynes. 1862 m. balandį grupė Sąjungos šnipų, bėgdama nuo persekiotojų, užgrobė garvežį „Generolas“ ir mėgino pasprukti į šalies Šiaurę, pakeliui naikindama tiltus ir bėgius.

Režisierius tvirtai nusprendė bet kokia kaina siekti istorinio tikslumo. O ji tiems laikams buvo svaiginanti – filmo prodiuseris gamybos darbams skyrė 400 tūkstančius dolerių, kas dabar atitiktų maždaug 6 milijonus. Tuo metu originalus „Generolas“ buvo eksponuojamas Tenesio valstijoje, bet filmuoti jį praėjus 60 metų po karo buvo neįmanoma. Filmavimo darbai buvo pradėti mažame medkirčių ir angliakasių miestelyje Oregono valstijoje, turėjusiame nemažą senovinių traukinių kolekciją. B. Keatonas troško preciziškos istorinės rekonstrukcijos, todėl filmavimo aikštelėje iškilo keliolika gyvenamųjų namų, geležinkelio stotis, viešbutis, smuklė, parduotuvės, rotušė ir bankas.

Tolimesniems darbams taip pat netrūko plačių užmojų – viskas buvo filmuojama iš tikrųjų, nesinaudojant miniatiūriniais maketais ir kitomis optinėmis apgaulėmis. Prasidėjus vasarai, padaugėjo ir nelaimingų atsitikimų. Malkomis varomi garvežiai įžiebdavo miško gaisrus, kuriuos pagrindiniams ir antraplaniams aktoriams tekdavo gesinti nenusivilkus kostiumų. Stabdininkui per koją pervažiavus traukinio ratui, jam buvo priteista beveik 3 000 dolerių žalos. Pats B. Keatonas buvo nokautuotas per arti stovėjusios patrankos. Holivude pradėjo sklisti gandai, kad filmo biudžetas išaugo iki 750 tūkstančių.

Brangiausia scena nebyliojo kino istorijoje

Nepaisant to, kūrybinės grupės dar tik laukė brangiausia, sudėtingiausia ir pavojingiausia filmo scena. „Generolas“ turėjo užvažiuoti ant degančios estakados, ši sugriūti tiesiai jam po ratais, o garvežys įvirsti į upę. Režisieriaus žmonai paskutinę akimirką pavyko įtikinti B. Keatoną iššokti iš traukinio. Scenos filmavimui buvo skirta 42 tūkstančių dolerių – ji iki šiol vadinama brangiausia nebyliojo kino istorijoje.

„Generolo“ renesansas

Filmas nuvylė B. Keatono ir grynosios komedijos žanro gerbėjus, kitiems atrodė nepadoru krėsti pokštus iš Pilietinio karo aplinkybių. Patirti nuostoliai lėmė režisieriaus nuosmukį – prodiuserių spaudimas atėmė iš jo balsą, savarankiškumą ir pasitikėjimą. Laimė, likus metams iki mirties, 1965 m., buvo surengtas specialusis filmo seansas Venecijos kino festivalyje, o 1989 m. „Generolas“ buvo įtrauktas į JAV saugotinų filmų registrą. Nepaisant visų filmą lydėjusių sunkumų, B. Keatonas didžiavosi juo labiau nei bet kuriuo kitu savo kūriniu. Likusiam pasauliui tai suprasti prireikė kelių dešimtmečių.

Busterio Keatono juostos „Generolas“ peržiūra įvyks kovo 20 d. 19.00 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Filmui gyvai akompanuos Simona Zajančauskaitė (pianinas), Gleb Pyšniak (violončelė) , Dalia Dėdinskaitė (smuikas).