Nepamirštama vizualinė patirtis Manto Kvedaravičiaus filme „Partenonas“

Nuo gruodžio 6 dienos kino teatruose – didelio atgarsio kino pasaulyje sulaukęs, Manto Kvedaravičiaus filmas „Partenonas“. Tarptautinį pripažinimą pelniusiose dokumentinėse juostose „Barzakh“ (2011) ir „Mariupolis“ (2016) tyrinėjęs sapnus, mirtį, meno formas ir karą, naujausioje kino juostoje, atsigręžia į atminties ir kūniškumo temą.

Vizuali kelionė per Turkiją, Ukrainą, Graikiją, Šiaurės Ugandą, atkreipiant dėmesį į šiuolaikinės Europos problemas, ieškant atminties ir kūniškumo – tokį kino ekranuose matysime M. Kvedaravičiaus filmą „Partenonas“. Unikalios filmo herojų patirtys, pasakojamos skirtingose pasaulio vietose, leis žiūrovui išgyventi stulbinančią vizualinę ir jausminę patirtį, kurią Venecijos FIPRESCI (tarptautinė kino kritikų asociacija) žiuri įvertino penkiomis žvaigždutėmis.

„Nuostabus režisieriaus darbas, puikiai atitinkantis šiuolaikinį žmogų, pasiklydusį šiuolaikinio pasaulio chaose“, – filmui pagyrų negaili Italijos kino kritikai.

 „Partenonas” netelpa į tradicinio filmo rėmus ir neapsiriboja tradiciniu pasakojimu. Kino juostoje tikras ir siurrealistinis pasaulis susilieja, ir, tokiu būdu, sukuria naujus, nematytus vaizdinius ir potyrius“, – apie lietuvių režisieriaus kūrybą kalba Raffaele Meale.

Kino kamera seka filmo „personažus“ iš labai arti,  vaizdiniai įsiręžia į atmintį ir šokiruoja. „Filmo herojų veidai lyg iš Rembranto paveikslų, vos pastebimi jų gestai ir emocijos pasakoja apie nesuvaidintą žmogiškąjį trapumą, jų begalinę istorijų simfoniją, kuriais meistriškai diriguoja M. Kvedaravičius“, –  pastebi kino kritikė Mariangela Sansone.

Tamsiuose kambariuose, kuriuose šviesa neturi teisės prasiskverbti, M. Kvedaravičus ieško atsakymų ar žmogaus kūnas  vis dar susijęs su intymumu, ar jame dar yra prasmės, ar kūno atmintyje kas nors dar liko?

Režisierius palieka pačiam žiūrovui nuspręsti, kaip jis supranta filme pasakotą istoriją. M. Kvedaravičiui kur kas svarbiau perteikti jausminę filmo pusę – sekti ir išgyventi šokiruojančią filmo istoriją, nes herojų patirtys, vienaip ar kitaip, susijusios su šiuolaikinėmis žmonijos problemomis“, – teigia italų kino kritikas Pietro Masciullo.

Taigi, „Partenonas“ peržengs tradicinio kino ribas, pasaulio chaose ieškos žmogiškosios esmės, o kino kamera  bus tik instrumentas, padėsiantis atrasti naują, dar neištirtą tikrovę.

Filmas pasakos apie žmogų, kuris pigiame viešnamio kambarėlyje, Atėnų tvirtovės papėdėje, prisimena nepaprastus savo gyvenimo įvykius. Jo meilės ir šlovės paieškos perpasakojamos ir išgyvenamos daugelio kitų: prostitutės su neištrinama praeitimi, nesėkmių persekiojamo gangsterio, netikinčios ikonų tapytojos. Viename iš šių gyvenimų žmogus atranda turtus, kitame tampa klajojančiu pranašu, dar kitame sugrįžta namo pas žmoną. Prisiminimai jį išduoda, bet jis žino, kad viename iš jų jis bus nužudytas.

Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje – „Kino kritikų savaitė“  šis filmas sulaukė ypatingo dėmesio. Prestižiniame kino talentų atradimams skirtame renginyje, ilgametražis filmas pasirinktas tarp septynių geriausių filmų visame pasaulyje.

„Partenonas“ yra bendras Lietuvos, Ukrainos ir Prancūzijos kinematografininkų darbas. Filmo prodiuserė Uljana Kim („Uljanos Kim studija“), koprodiuseriai – Mantas Kvedaravičius („Extimacy Films“), Vitalijus Sheremetievas, Natalia Libet („ESSE Production House“), Nadia Turincev, Julie Gayet, Antoun Sehnaoui („Rouge International“). Filmo gamybą finansavo Lietuvos kino centras, Ukrainos valstybinė kino agentūra.