Nuo Naujosios Zelandijos iki Pietų Korėjos – prestižiniuose kino festivaliuose išskirtinis dėmesys lietuviškam trumpametražiui kinui

Lietuviškas trumpametražis kinas šį pavasarį taps dėmesio centru net trijuose žemynuose. Šią savaitę prasidedančios lietuviškų filmų kelionės po reikšmingus tarptautinius kino festivalius patvirtina lietuviško kino aktualumą ir svarbą tarptautinėje arenoje. Kino gerbėjai ir industrijos atstovai Naujoje Zelandijoje, Prancūzijoje, Pietų Korėjoje ir Vokietijoje nuo šiandienos turės galimybę susipažinti su ryškiausiais pastarųjų metų lietuvių kūrėjų darbais bei išskirtinėmis režisierių retrospektyvomis. Pagrindinis programų pristatymų partneris – lietuviškų trumpametražių filmų agentūra ​​„Lithuanian Shorts“.

Šiandien Pietų Prancūzijoje vyksiančiame 23-iajame tarptautiniame Marselio muzikos ir kino festivalyje bus surengtas specialus lietuviškų trumpametražių filmų programos seansas, kuriame – penki šiuolaikiniai lietuvių kino kūrėjų darbai: ​​„Ieva“ (rež. Domas Petronis, Vytautas Plukas), „Techno, Mama“ (rež. Saulius Baradinskas), „Sniego pastogė“ (rež. Robertas Nevecka), „Laukais“ (rež. Kamilė Milašiūtė) ir „Žonglierius“ (rež. Skirmanta Jakaitė). Marselio muzikos ir kino festivalis yra unikalus tarptautinių kino festivalių kontekste dėl skiriamo ypatingo dėmesio muzikai filmuose bei jaunosios kino kartos kinematografinei kūrybai. Šiandien lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ kartu su Vilniaus tarptautiniu trumpųjų filmų festivaliu pristatomi lietuviški filmai išsiskiria savitomis muzikinėmis kompozicijomis bei demonstruoja unikalų naujosios kino kartos kinematografinį braižą.

Šią savaitę, balandžio 5-7 dienomis, trijų didžiausių Naujosios Zelandijos miestų žiūrovams pirmą kartą bus pristatyta specialioji lietuviškų trumpametražių filmų programa „Show Me Shorts – Lithuanian Short Film Night“, kurioje – šeši naujosios lietuvių kino kartos darbai. „Oskarų” kvalifikaciją turintis didžiausias Naujosios Zelandijos tarptautinis trumpametražių filmų festivalis „Show Me Shorts“ bendradarbiaudamas su „Lithuanian Shorts“ atrinko į programą trumpas lietuviškas istorijas, kurios atspindi tuos klausimus ir temas, kuriomis gyvena Lietuvos jaunieji kino kūrėjai. Velingtone, Kraistčerče ir Oklende vyksiančiuose seansuose bus pristatomi šie 2019-2022 m. laikotarpiu sukurti lietuviški filmai: „Vienas gyvenimas“ (rež. Marija Stonytė), „Šeima“ (rež. Titas Laucius), „Motinos“ (rež. Birutė Kapustinskaitė), „Limuzinas“ (rež. Saulė Bliuvaitė), „Konsultacija“ (rež. Adas Burkšaitis). Programos iniciatorius – Lietuviško kino festivalis Naujoje Zelandijoje ir jo įkūrėja, rašytoja ir teatro režisierė Eglė Šimkevičiūtė-Kulvelis.

Balandžio pabaigoje Pietų Korėjoje vyksiančio 39-ojo tarptautinio Busano trumpametražių filmų festivalio šių metų šalis-viešnia – Lietuva. Šia proga festivalio programoje bus rodomos net trys specialiosios lietuviškų trumpametražių filmų programos, pristatančios plačią lietuviško kino panoramą. Viena iš programų bus dedikuota vienam ryškiausių naujosios lietuvių kino kartos atstovui režisieriui Laurynui Bareišai. Programoje „Lithuania New Generation“ bus pristatomi keturi L. Bareišos trumpametražiai filmai ir jo debiutinis ilgametražis filmas „Piligrimai“. Antroje lietuviškų trumpametražių programoje „Lithuania Panorama“ festivalio žiūrovai išvys penkis 2020-2021 m. laikotarpiu sukurtus lietuvių kino kūrėjų animacinį, dokumentinį ir vaidybinius darbus: „Sniego pastogė“ (rež. Robertas Nevecka), „Atskiri balsai“ (rež. Elvina Nevardauskaitė, David Heinemann), „Ieva“ (rež. Domas Petronis, Vytautas Plukas), „Apklausa“ (rež. Urtė Sabutytė), „Atkūrimas“ (rež. Laurynas Bareiša). Trečioji trumpųjų filmų programa „Lithuania Cineaste“ pristatys platų režisieriaus Šarūno Barto kūrybos spektrą per keturis jo trumpuosius filmus. Taip pat be minėtų specialiųjų šalies-viešnios programų, šių metų festivalio konkursinėje programoje dar vienas lietuviškas darbas – tai naujausias režisierės Birutės Sodeikaitės animacinis trumpametražis filmas „Elena“. 1980 m. įkurtas tarptautinis Busano trumpametražių filmų festivalis yra pirmasis trumpųjų filmų festivalis Pietų Korėjoje. Jo svarbą tarptautinėje kino industrijoje demonstruoja apdovanojimai, į kuriuos deleguojami festivalyje dalyvaujantys filmai: „Oskarai“, Britų akademijos kino ir televizijos apdovanojimai (BAFTA), Ispanijos nacionaliniai kino apdovanojimai „Goya“.

Dar vienas festivalis, kuriame šį pavasarį šalies-viešnios statusas patikėtas Lietuvai – tai 68-asis Oberhauzeno tarptautinis trumpametražių filmų festivalis (Vokietija). Seniausias pasaulyje trumpametražių filmų festivalis šiemet pristatys net tris išskirtines lietuvių kino ir video meno kūrėjų programas. Tai itin svarbus, ilgai lauktas Lietuvos prisistatymas šiame prestižiniame „Oskarų” kvalifikaciją turinčiame festivalyje, kuriame šiemet tarp 19-os lietuvių darbų – 9 naujosios kino kartos trumpametražiai filmai: „Gimimas“ (rež. Eglė Mameniškytė), „Kolektyviniai sodai“ ir „Miegamasis rajonas“ (rež. Vytautas Katkus), „Techno, Mama“ (rež. Saulius Baradinskas), „Atkūrimas“ (rež. Laurynas Bareiša), „Žonglierius“ (rež. Skirmanta Jakaitė), „Paskutinė diena“ (rež. Klaudija Matvejevaitė), „Mono No Aware“ (rež. Emilija Juzeliūnaitė), „Žmogus su render animacijos kamera“  (rež. Žilvinas Baranauskas). Lietuviškas šalies-viešnios programas sudarė nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą pelnęs vienas žymiausių Lietuvos videomenininkų ir šiuolaikinio meno atstovų Deimantas Narkevičius.

„Šį pavasarį vykstantys lietuviško trumpametražio kino pristatymai, visų pirma, patvirtina, koks aktualus, patrauklus ir įdomus yra lietuviškas kinas tarptautinei kino bendruomenei. Antra, tai parodo ir reikšmingą lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ ilgametį įdirbį skleidžiant žinią apie Lietuvą ir jos kūrėjus. Dešimtmetį skaičiuojanti agentūra kasmet sudaro naujausių lietuviškų trumpametražių filmų katalogą, kuruoja ir sudaro specialias lietuvių kūrėjų filmų programas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje vykstantiems festivaliams, platina trumpuosius filmus Lietuvos kino teatruose. Visa tai yra žingsniai, kurie, kaip matome, ilgametėje perspektyvoje duoda džiuginančių rezultatų. Labai džiaugiamės šio pavasario lietuviškų programų „fokusais” tokiuose prestižiniuose festivaliuose kaip Oberhauzenas, Busanas. Ir tikime, kad toks intensyvus prisistatymas – tik pradžia.“ – teigia „Lithuanian Shorts“ vykdančioji direktorė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė.

Instituciniai lietuviškų trumpametražių filmų programų pristatymų partneriai: Lietuvos kino centras, Lietuvos kultūros institutas, Naujosios Zelandijos lietuvių bendruomenė.