Sėkmingi metai filmų gamintojams: iš Lietuvos įmonių, pasinaudojus mokestinės lengvatos schema, surinkta per 15 mln. eurų

Lietuvoje devintus metus veikianti pelno mokesčio lengvata filmų gamybai ir vėl muša sėkmės rekordus – 2021-aisiais stipriai išaugo įmonių investicijos, lengvata pasinaudojusių kino projektų skaičius,  kilo ir mūsų šalyje kuriamų pasaulinių užsienio kino projektų kiekis.

Infografikas

Lietuvos kino centro duomenimis, nuo 2014 m. Lietuvoje veikianti pelno mokesčio lengvata filmų gamybai kasmet didėja. Pernai filmų gamintojai, pasinaudoję mokestinės lengvatos schema, iš Lietuvos įmonių surinko daugiau nei 15 mln. eurų neatlygintinų investicijų. Lyginant su puikiais 2020 metų rezultatais ši suma išaugo net 26 proc. Tai – didžiausia gauta suma per visą lengvatos veikimo laikotarpį.

Pasinaudoję  lengvata, rekordiškai daug Lietuvoje pernai išleido ir užsienio filmų gamintojai. Jie mūsų šalyje išleido net 37,9 mln. eurų ir šiuo rezultatu gerokai pranoko visus iki tol buvusius lengvatos veikimo metus.

Vos per vienerius metus reikšmingai išaugo finansuotų filmų skaičius. 2021 m. viso buvo finansuotas net 71 naujas, mokestine lengvata pasinaudojęs, filmas, iš jų – 40 nacionalinių, 19 užsienio ir 12 bendros gamybos kino projektų.

Lietuva 2021 m. ir vėl buvo itin patraukli tarptautinei kino industrijai. Dėka sklandaus lengvatos veikimo, aukštos Lietuvoje teikiamų paslaugų kokybės ir patrauklių lokacijų, pernai mūsų šalyje buvo kuriama 19 užsienio projektų. Iš jų net 10 –  Skandinavijos regiono kino projektai – 5 švedų ir 5 norvegų. Dar 3 projektus Lietuvoje filmavo Jungtinės Karalystės kūrėjai, čia dirbo ir Vokietijos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos kino kūrėjai.

Daugiausiai investicijų 2021 m. surinko švedų kino projektai –  antrasis kriminalinio serialo  „Jaunasis Volanderis“ (rež. Jens Jonsson, Mani Masserat, filmavimo paslaugos – UAB „Ahil“) sezonas – 1,61 mln., taip pat mini serialas „The Playlist“ (rež. Per-Olav Sørensen, filmavimo paslaugos – UAB „Ahil“) – 1,60 mln. ir „Hilma af Klint“ (rež. Lasse Hallström, filmavimo paslaugomis rūpinosi įmonė „Paprikai filmai)“ – 1,36 mln. Eurų.

Daugiausiai 2021 m. investicijų surinkusiu nacionaliniu projektu pernai tapo režisierių Kristinos Buožytės ir Bruno Samper kuriamas mokslinės fantastikos filmas „Vakarinė žvaigždė“, gavęs 715 tūkst. eurų. Per visą lengvatos veikimo laikotarpį tai yra daugiausiai investicijų gavęs nacionalinis filmas.

Lietuvos kino centras pastebi norinčių investuoti įmonių stabilumą. Iš viso 2021 metais buvo išduotos 126 investicinės pažymos 78 investuotojams, iš jų 28 Lietuvos įmonės pelno mokesčio lengvata filmų gamybai pasinaudojo pirmą kartą, likusios tai darė ne pirmus metus. Tai rodo, kad verslo įmonės vis labiau pasitiki lengvata, supranta jos veikimą ir todėl ryžtasi skirti vis didesnes sumas.

Iš viso per 2014–2021 metus, pasinaudojus lengvata, į filmų gamybą jau investavo 228 Lietuvos įmonės, o bendrai buvo pritraukta 50,7 mln. lėšų filmų gamybai. Per visą laikotarpį užsienio gamintojai Lietuvoje išleido jau daugiau nei 140 mln. eurų, ketvirtadalis šių išlaidų yra gautos būtent 2021 metais. Per devynerius metus lengvata buvo panaudota 286 filmų finansavimui – investicijos skirtos 144 nacionaliniams kino projektams, 72 užsienio filmams ir 70 bendros gamybos filmų projektų.

2014 m. Lietuvoje įsigaliojusios pelno mokesčio lengvatos tikslas yra filmų kūrėjams sudaryti palankias kino gamybos sąlygas mūsų šalyje. Ja gali pasinaudoti Lietuvoje veikianti verslo įmonė, neatlygintinai suteikdama lėšų filmo gamintojui ir taip mažindama apmokestinamąsias pajamas bei mokamą pelno mokestį. Ši lengvata ne tik sudaro palankesnes sąlygas kino gamybai Lietuvoje, bet yra naudinga ir kitiems sektoriams. Išaugusios filmų gamybos apimtys suteikia tūkstančius laikinų darbo vietų, atvykstant filmavimo grupėms iš užsienio didėja viešbučių užimtumas, skatinamas kavinių, restoranų verslas, transporto bei nuomos paslaugų sektoriai.