Sėkmingi metai filmų gamintojams: iš Lietuvos įmonių, pasinaudojusių mokestinės lengvatos schema, surinkta rekordinė 17,8 mln. eurų investicijų suma

Lietuvoje devintus metus veikianti pelno mokesčio lengvata filmų gamybai vėl muša sėkmės rekordus. Pernai ženkliai augo kino gamybai skirtos įmonių investicijos bei lengvata pasinaudojusių kino projektų skaičius.

Lietuvos kino centro duomenimis, 2022-iais filmų gamintojai, pasinaudoję lengvatos schema, iš Lietuvos įmonių surinko daugiau nei 17,8 mln. eurų neatlygintinų lėšų. Lyginant su puikiais 2021 metų rezultatais, ši suma išaugo 18 proc. Tai didžiausia gauta suma per visą lengvatos veikimo laikotarpį.

Vos per vienerius metus reikšmingai išaugo finansuotų filmų skaičius. Pernai iš viso buvo finansuoti net 85 nauji, pelno mokesčio lengvata pasinaudoję filmai: 63 nacionalinių, 13 užsienio ir 9 bendros gamybos kino projektų.

Lietuva 2022 m. ir vėl buvo itin patraukli tarptautinei kino industrijai. Dėka sklandaus lengvatos veikimo, aukštos Lietuvoje teikiamų paslaugų kokybės ir patrauklių lokacijų, pernai mūsų šalyje buvo kuriama 13 užsienio projektų. Iš jų net 7 –  Skandinavijos regiono kino projektai – 2 švedų, 2 suomių ir 3 norvegų. Dar 4 projektus Lietuvoje filmavo Jungtinės Karalystės komandos bei 2 – Vokietijos. 

Pasinaudoję lengvata, Lietuvoje pernai užsienio filmų gamintojai išleido net 35,3 mln. eurų

Daugiausiai investicijų 2022 m. surinko vokiečių mokslinės fantastikos projektas „Rojus“ (2.75 mln. Eurų) bei pagal A. Lindgren knygą „Ronja“ gaminamas švedų projektas (2,1 mln. eurų), kuris ir šiemet bus filmuojamas Lietuvoje. Planuojama, kad abu projektai pasirodys „Netflix“ platformoje. 2022 m. užsienio projektai iš viso Lietuvoje išleido 35,3 mln., 2021 m. – 37,9 mln., 2020 m. – 26,96 mln, 2019 m. – 14,98 mln., 2018 m. – 37,21 mln.

Lietuvos kino centras pastebi norinčių investuoti įmonių stabilumą. Iš viso 2022 metais buvo išduotos 185  investicinės pažymos 110 investuotojams. Matoma, kad verslo įmonės vis labiau pasitiki lengvata, supranta jos veikimą ir todėl ryžtasi skirti vis didesnes sumas.

Iš viso per 2014–2022 metus, pasinaudojus lengvata, į filmų gamybą jau investavo 269 Lietuvos įmonės, o bendrai buvo pritraukta 68,6 mln. lėšų filmų gamybai. Per devynis veikimo metus lengvata buvo panaudota 371 filmų finansavimui – investicijos skirtos 207 nacionaliniams kino projektams, 85 užsienio filmams ir 79 bendros gamybos filmų projektams.

2014 m. Lietuvoje įsigaliojusios pelno mokesčio lengvatos tikslas yra filmų kūrėjams sudaryti palankias kino gamybos sąlygas mūsų šalyje. Ja gali pasinaudoti Lietuvoje veikiančios verslo įmonės, neatlygintinai suteikdamos lėšų filmo gamintojui ir taip mažindamos apmokestinamąsias pajamas bei mokamą pelno mokestį. 

Ši lengvata ne tik sudaro palankesnes sąlygas kino gamybai Lietuvoje, bet yra naudinga ir kitiems sektoriams. Išaugusios filmų gamybos apimtys suteikia tūkstančius laikinų darbo vietų, atvykstant filmavimo grupėms iš užsienio didėja viešbučių užimtumas, skatinamas kavinių, restoranų verslas, transporto bei nuomos paslaugų sektoriai.

Pelno mokesčio lengvata filmų gamybai galioja iki šių metų gruodžio 31 dienos. Lietuvos kino centras yra kreipęsis į Finansų ministeriją ir Kultūros ministeriją siūlydamas kuo skubiau priimti sprendimus dėl šios lengvatos pratęsimo dar bent 5 metų laikotarpiui. Sėkminga lengvata, pritraukianti užsienio įmonių investicijas Lietuvoje, tikėtina, turi potencialą pritraukti  dar didesnės apimties filmų gamybą. Kuo ankstesni sprendimai dėl lengvatos pratęsimo leistų tinkamai pasirengti projektų įgyvendinimui jau kitąmet bei užtikrintų nesustabdomą užsienio investicijų Lietuvoje srautą.