„Sengirės kinas“ ir fondas „Nemunas 2.0“ daugiau nei 70-yje ekranų Lietuvoje pristatys filmą „Upė“

Aplinkosaugą ir kiną jungiantis projektas „Sengirės kinas“ kartu su šio seanso partneriu „Nemunas 2.0“ balandžio 16 d. kviečia į antrąjį savo programos filmą – australų režisierės Jennifer Peedom dokumentinę odisėją „Upė“. Filmas bus rodomas nemokamai daugiau nei 70-yje bibliotekų ir kitų kultūros centrų visoje Lietuvoje.

„Upė“ – tai kvapą gniaužiantis pasakojimas apie tekančių vandenų grožį, galią ir trapumą. Naudojant palydovinį filmavimą, poetišką užkadrinį pasakojimą, kurį įgarsina aktorius Willem Dafoe, bei įspūdingą, Australijos kamerinio orkestro ir grupės „Radiohead“ sukurtą muzikinį takelį, filmas kviečia pažvelgti į upes kaip į gyvas ir sudėtingas sistemas, kurios leido kurtis civilizacijoms ir nuo jų priklauso žmonijos ir visos gyvybės Žemėje ateitis.

„Antruoju programos filmu pasirinkome „Upę“, nes jo tema Lietuvoje šiandien itin „karšta“ ir aktuali. Viešojoje erdvėje girdėti daug diskusijų apie upių panaudą ir apsaugą, tačiau konstruktyvaus pokalbio tarp skirtingų požiūrių labai stinga. Mūsų siūlomas filmas leidžia pažvelgti plačiau – jame į upes žiūrima ne tik kaip į gyvastį, kurios tėkmė formavo pasaulį, bet ir kaip civilizacijų lopšį, žmogaus išgyvenimo sąlygą“, – pasakoja projekto organizatorės Aistė Račaitytė ir Silvija Duoblytė.

Nuo seniausių laikų upės buvo civilizacijų lopšiai – gyvybės keliai, jungę bendruomenes, maitinę žemę, formavę kraštovaizdžius ir pasaulio istoriją. Tačiau šiandien dauguma upių užtvenktos, užterštos ar kitaip paveiktos žmogaus veiklos. Lietuvoje šios tendencijos taip pat ryškios – pramoninė ir žemės ūkio tarša, urbanizacija, krantinių betonizacija ir nykstanti bioįvairovė kelia grėsmę vandens ekosistemoms, nuo kurių priklauso mūsų visų aplinka.

Vienas iš pagrindinių renginio tikslų – didinti visuomenės sąmoningumą apie Lietuvos upių ekologinę būklę. Prieš seansus visoje Lietuvoje bus rodomas hidrobologo, „Nemunas 2.0“ valdybos nario, Kęstučio Skrupskelio video-pristatymas. Jame jis apžvelgs pagrindinius upių gerovės iššūkius bei žmogaus veiklos įtaką joms. Pristatymas išryškins visuomenės švietimo ir įtraukties į ekologinį diskursą svarbą bei papasakos apie naujojo fondo, siekiančio išsaugoti didžiausią Lietuvos upę ateities kartoms, „Nemunas 2.0“ planus.

„Tam, kad galėtume išsaugoti mus supančią aplinką visų pirma turime ją pažinti. Sutikite, kad, net prie geriausių norų, nežinojimas dažnai gali pakenkti, o ne padėti saugomam objektui. Dar visai neseniai gamtos apsauga buvo suprantama kaip atskirų, žmogui patinkančių, rūšių išsaugojimas, ir tik pastarųjų dešimtmečių periodas parodė, kad rūšies išsaugojimas be jo buveinės apsaugos neturi prasmės. Todėl „Nemunas 2.0” projekte ir norime akcentuoti švietimą kaip visuomenės informavimo priemonę, leidžiančią pažinti, suprasti ir tik tuomet apsaugoti tai, ką turime“, – pasakoja upių specialistas Kęstutis Skrupskelis.

Po filmo seansų Kauno Ąžuolyno bibliotekoje ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje žiūrovai bus kviečiami į gyvas diskusijas, pokalbius. Kaune bus kalbama apie tai, kaip pasiekti tvarų balansą tarp upių resursų naudojimo ir jų bioįvairovės išsaugojimo, ką reikėtų daryti, kad upių apsauga netaptų tik pavienėmis akcijomis, bet ilgalaike strategija. Diskusijoje dalyvaus Kęstutis Skrupskelis, gamtosaugininkė Karolina Žemyna Gurjazkaitė, kultūrinės upių tyrimų platformos „TẽKA“ iniciatorė architektė-urbanistė Rasa Chmieliauskaitė, moderuos aplinkosaugos aktyvistė ir žurnalistė Rugilė Matusevičiūtė.  

„Kultūra ir edukacija padeda pasiekti žmonių sąmonę bei emocijas – jos kalba apie ryšį su upe ne vien per skaičius, bet per patirtį, istoriją ir tapatybę. Minkštosios priemonės kuria erdvę dialogui ir bendruomenės įsitraukimui, o tai yra esminė sąlyga tam, kad aplinkosauga taptų ne tik politika, bet ir vertybe, kurią gyvena kiekvienas iš mūsų. Mes linkę saugoti ir mylėti tai, ką laikome savo tapatybės dalimi, per minkštąsias priemones galime kurti stiprų visuomenės ryšį su gyvąja gamta ir taip skatinti visuomenės įsitraukimą", – teigia „Nemunas 2.0“ ambasadorė, klimato kaitos ir tvarumo edukatorė, aktyvistė Rugilė Matusevičiūtė.

Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, pokalbyje po filmo dalyvaus dr. Justas Dainys, Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos mokslininkas. Žiūrovai bus kviečiami įsitraukti į diskusiją, ką galime ir turėtume daryti, kad upės ir toliau liktų gyvybės keliais, jungiančiais gamtą ir žmones.

Šio mėnesio „Sengirės kino“ partneris – naujas paramos ir labdaros fondas „Nemunas 2.0“. Fondo tikslas – kurti atvirą upės ekosistemų monitoringą, leidžiantį operatyviai nustatyti taršos šaltinius, užkirsti kelią teršimui ir skatinti visuomenės įsitraukimą į upių apsaugą.

„Derėtų suprasti, kad Nemunas Lietuvai – tai kur kas daugiau nei vanduo, energija ar žuvys, kad jo svarba krašto gamtai, istorijai, kultūrai, tautos savasčiai yra ne mažesnė kaip Nilo upės Egipto civilizacijai. Ar mūsų kraštą dar bus galima vadinti Nemuno šalimi, ar praskaidrės jo vandenys, ar Nemunas ir toliau išliks gyvybės keliu, jungiančiu įvairių šalių gamtą ir žmones – tai priklauso ir nuo mūsų visų“, – sako botanikas, biomedicinos mokslų daktaras ir „Nemunas 2.0“ ambasadorius Mindaugas Lapelė.

„Sengirės kinas“ – tai kiną, aplinkosaugą ir edukaciją jungiantis projektas, kurio pagrindas – kartą per mėnesį vienu metu Lietuvos miestų ir miestelių bibliotekose bei kultūros centruose rodomi dokumentinio kino seansai. Filmų programą lydi gyvi susitikimai, diskusijos, ekskursijos ir kiti renginiai, atkreipiantys dėmesį į skirtingus Lietuvos ekologijos aspektus.

Visi „Sengirės kino“ seansai – nemokami, už jį norintys atsidėkoti žiūrovai kviečiami remti „Sengirės fondą“.

Daugiau informacijos projekto svetainėje: www.sengireskinas.lt