„Skalvijos“ kino centras 60-metį pasitinka ironiškai – su juosta apie baimę pasenti

Kovą Vilniaus centre įsikūręs „Skalvijos“ kino centras minės 60-metį. Kino teatro komanda vilniečiams paruošė šventinę filmų programą, o kitų miestų gyventojus kviečia susitikti prie namų kino ekranų. Ilga istorija, ilgas ir gimtadienis – švęsti ketinama visą mėnesį ar net ilgiau. Planuose – paroda, pristatanti kino teatro istoriją.

1963 m. kovo mėnesį tuometinėje K. Požėlos gatvėje (dabar – A. Goštauto g.) duris atvėrė dviejų salių kino teatras „Planeta“. 1997 m. jam buvo duotas dabartinis pavadinimas – „Skalvija“. Gyvenamajame name įsikūręs kino centras tebeveikia iki šiol.

„Ši šventė – dar viena proga įvertinti, kaip pasisekė Vilniaus miestui, kad, nepaisant visų sudėtingų aplinkybių, šis kino teatras išliko iki šių dienų. Siautė privatizacijos bangos, žiūrovai apeidavo kino sales, repertuarui trūko filmų, tačiau net ir didžiausių sunkmečių laikais „Skalvija“ nenutraukė savo veiklos. Kiną mylinčių ir motyvuotų žmonių dėka išsaugotas kino teatras šiandien yra arthouse kino meka, kuriame pristatomos kokybiškos kino programos, nuolat vyksta kino renginiai, didelis dėmesys skiriamas edukacijai“, – sako „Skalvijos“ kino centrui vadovaujanti Vilma Levickaitė.

Gimtadienio šventė prasidės nuo Johno Cassaveteso, kurio darbai buvo ne kartą pristatyti „Skalvijos“ kino centre, dramos „Premjera“ (1977). Šis filmas pasirinktas ne veltui – jame kalbama apie bėgantį laiką, baimę pasenti. Anot kino centro direktorės V. Levickaitės, į jubiliejų norėta pasižiūrėti su ironija – pasenti „Skalvija“ nebijo. Anaiptol – patirtis ir ilgametis įdirbis užtikrina tęstinumą bei leidžia plėtoti veiklą – tiek repertuarą, tiek edukacinius projektus.

Į šventinę programą įtraukti filmai, atspindintys kino centro repertuarą – nuo 30-metį mininčios režisieriaus Andriaus Šiušos juostos „Ir jis pasakė jums sudie“ (1993) iki vieno ryškiausių 2022 m. filmų „Viskas iškart ir visur“. Bus parodytas ir vienas iš Ukrainos kino klasikos perlų – Sergejaus Paradžanovo romantinė drama „Užmirštų protėvių šešėliai“ (1965).

„Programoje skiriame dėmesį kino klasikai, lietuviškam kinui bei ryškiems pastarųjų metų filmams. Nors tematiškai filmus apjungia magiškas, tragikomiškas, kartais karštligiškas žvilgsnis į praėjusį laiką, programa atspindi ir svarbius įvykius „Skalvijos“ gyvenime: su „Klajoklių žeme“ atsidarėme iškart po karantino, kai kino teatras neveikė ilgiausiai per visą savo istoriją. Reguliarūs ukrainietiško kino rodymai tapo „Skalvijos“ būdu solidarizuotis su Ukraina. Džiugina tokių lietuviškų filmų kaip „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“, „Sengirė“ autentika ir pelnytas populiarumas. Programos atidarymo šventę pasitiksime su režisieriaus J. Cassaveteso drama „Premjera“ – ode teatrui ir publikai, nepriklausomai kino dvasiai ir be galo sudėtingiems jausmams, kurie ištinka su amžiumi“, – komentuoja filmus parinkusi „Skalvijos“ programos vadovė Eglė Maceinaitė.

Filmų programa „Skalvijos“ salėje bus rodoma kovo 10–12 d. Dauguma seansų prasidės nuo įžangos – kino centro auditorija įpratusi prie kino kritikų pristatymų.

Dar viena staigmena – nemokama filmo peržiūra. Visą kovą LRT mediatekoje žiūrovai galės pasižiūrėti jau minėto J. Cassaveteso juostą „Meilės tėkmės“ (1984). Filme rodomos kelios rašytojo Roberto ir jo sesers Saros gyvenimo dienos. Nors jiedu be galo skirtingi, tačiau vienas kitą puikiai supranta ir pasitiki. Šis filmas – tarsi grynas, nesuvaidintas gyvenimas, kai žiūrėdamas juokiesi, bet tuo pat metu užgniaužia gerklę suvokus, kad visa tai iš baisios nevilties ir desperatiško meilės troškimo. Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė J. Cassavetesas ir jo žmona Gena Rowlands.