Taline įvyko pasaulinė lietuvių režisierių G. Tamoševičiaus ir V.V. Landsbergio filmo „Poetas“ premjera

Lapkričio 17 d.  Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ įvyko režisierių Giedriaus Tamoševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio filmo „Poetas“ pasaulinė premjera.

Vienas iš festivalio programos sudarytojų, Baltijos šalių kino konkurso kuratorius Edvinas Pukšta sako be galo džiaugiasi, jog filmo „Poetas“ pasaulinė premjera atidarė konkurso programą ir sulaukė didelio žiūrovų palaikymo.

„Tai išskirtinis filmas, kuris, neabejoju, Lietuvoje ir svetur bus vertinamas skirtingai. Pas mus, tikėtina, filmas sulauks kontroversinių reakcijų, nes žiūrovai atpažins istorines lietuvių asmenybes. Kitose šalyse filmas patrauks autentiškai perteiktu istoriniu laikmečiu, kurį panašioje baimėje ir nežinomybėje išgyveno daugelis žmonių,“ – sako E. Pukšta.

Vaidybinis filmas „Poetas“ sukurtas, remiantis skaudžia ir paradoksalia Lietuvos pokario istorija, nutikusia dviejų žinomų Lietuvos žmonių gyvenimuose – gabaus to meto vaikų rašytojo ir antisovietinės rezistencijos partizanų vado. Filme skleidžiasi pagrindinė hamletiška dilema – ar eiti į mišką, kovoti ir tikėtina garbingai žūti už tėvynės laisvę, ar pabandyti išlikti, kolaboruoti ir tapti garsiu sovietiniu rašytoju.

„Tokia komplikuota egzistencinė kryžkelė, nutinka karo, okupacijos metu. Žmogus renkasi kaip elgtis okupacijos akivaizdoje: kolaboruoti, bandyt išlikti, prisitaikyti ar nepabijoti prieštarauti, nesutikti su okupacija, kovoti, net jei tai kainuotų gyvybę. Panašias dilemas šiomis dienos sprendžia daugybė Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojų, prievartaujamų šlovinti okupantų valdžią arba nužudomų, ištremiamų. Panašias „golgotas“ teko pereiti ir Lietuvos gyventojams, nutikus sovietinei okupacijai 1944 metais, po antrojo pasaulinio karo. Šis filmas apie dviprasmišką talentingo žmogaus bandymą žūtbūt išlikti, dirbant ir su laisvės kovotojais, ir su okupantais,“ – sako filmo scenarijaus autorius ir režisierius V. V. Landsbergis.

Pasak filmo režisieriaus Giedriaus Tamoševiaus, lietuvių žiūrovai nesunkiai perpras, kad pagrindinis filmo herojus, kurį įkūnija aktorius Donatas Želvys, tai žinomo lietuvių poeto Kosto Kubilinsko prototipas. „Filmas paremtas K. Kubilinsko ir realių partizanų istorijomis, kurias be galo kruopščiai, konsultuodamiesi su istorikais, studijavome rašydami scenarijų. Bet vis tiek tai fikcinis kūrinys, kuriame buvo svarbu ne tik tiksliai nutapyti tą laikmetį, bet kinematografinėmis priemonėmis ieškoti atsakymų į pirmiausia mus pačius jaudinančius klausimus. Užaugau su Kubilinsko eilėraščiais: „Ledinukas“, „Katinėlis ir Gaidelis“, „Mano batai buvo du“, „Tau, mano mamyte” ir kitais. Atrodė, kad tokius eilėraščius galėtų sukurti tik ypač taurios sielos žmogus. O kas, jei tas žmogus ne visai toks? Priešingai – jei jis išdavikas ir žudikas? Ką tuomet daryti su tokio žmogaus kūryba? Šie paradoksalūs dalykai man nedavė ramybės, norėjosi ieškoti atsakymų, pateisinimų ar paneigimų. Kodėl taip atsitiko? K. Kubilinskas - viena iš tragiškiausių lietuvių rašytojų asmenybių - rašęs genialią poeziją, tačiau, deja, suluošinęs savo likimą - susidėjęs su pačiu velniu – Sovietų okupacinės valdžios struktūromis. Filme bandome ieškoti atsakymo ar buvo galima to išvengti,“ – sako G. Tamoševičius.

Pasak V. V Landsbergio, filme, psichologinis kontraversiško kūrėjo portretas partizaniškų kovų, NKVD provokacijų ir išdavysčių akistatose leis suvokti, kad ne deklaratyvios idėjos, o konkretaus žmogaus apsisprendimai paišo istorijos metraštį. Ir jis toli gražu nėra vienspalvis.

„Filme pamatysime daug pažįstamų lietuvių aktorių - joms ir jiems neįprastuose vaidmenyse, bet labiausiai girsime debiutuojantį ir anksčiau kine beveik niekada nematytą Donatą Želvį. Taip sąmoningai kalbu iš anksto už visus, nes „Poetas“ yra charizmatiškojo ir taip taikliai atrinkto šiam vaidmeniui - Donato benefisas. Net neabejoju, kad filmas atkreips viso pasaulio dėmesį į šį neapsakomai talentingą jauną aktorių,“ – sako E. Pukšta.

Filmas „Poetas“ Lietuvos kino teatruose bus pristatytas jau kitais metais.

Filmo gamybą finansavo Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Filmą prodiusavo studija „APropos“. Prodiuseriai: V. V. Landsbergis ir Uljana Kim.